Pastaruoju metu gavau daug klausimų įdomia, bet apleista tema. Viešas kalbėjimas arba oratorystės menas dažnai yra per mažai vertinamas. Retas tobulėjimo planas turi grafą – viešas kalbėjimas.
Apleistas viešas kalbėjimas
Kodėl viešas kalbėjimas Lietuvoje taip vertinamas? Tikriausiai yra dvi priežastys. Pirmoji – oratorystė dažnai priskiriama prie įgimtų, o ne įgijamų savybių. Yra tiesos, kad retorika yra įgimta savybė. Ir visiškas melas ir klaidingas įsitikinimas, kad oratorystės neįmanoma išmokti. Priskiriant retorikos meną prie nieko bendro su mumis neturinčiais mistiniais laikais ir veikėjais. Graikų oratoriai, įžymus politikai ir istoriniai veikėjai.
Antroji priežastis – naudos suvokimas. Dažnai mes turime ribotą įsivaizdavimą, kur yra naudinga gera iškalba. Ar gali išvardinti bent 10 sričių, kur tau naudinga gera iškalba? Mes labai siaurai matome viešo kalbėjimo naudą. Pvz. žmonės, puikiai kalbantys viešai, geriau veikia stresinėse ir ekstremaliose situacijose. Geriau vadovauja komandoms. Geriau pardavinėja. Geriau sako sveikinimus. Yra daug laisvesni. Ir tai tik maža dalis.
Gebėjimas viešai kalbėti – labiau lavinamas, nei ugdomas
Pradėkim. Pagrindinis dalykas – gebėjimas viešai kalbėti yra lavinamas ir ugdomas. Žmogus, kuris mano, kad to išmokti neįmanoma, tik apriboja save ir uždaro duris tobulėjimo kelyje. Viešas kalbėjimas – viena iš labiausiai tobulėjimui ir lavinimui pasiduodančių sričių.
Gebėjimas kontroliuoti baimę, mokėjimas pasiruošti kalbai, įtraukti publiką į pristatymą – tai tik maža dalis ko galima išmokti.
Čia yra įdomus uždaras ratas. Gera savijauta ir pasitenkinimas kalbant prieš auditoriją, suteikia visas reikiamas savybes, reikalingas viešai kalbėti. Kai kalbi su pasitenkinimu, atsiranda geras tempas, kontaktas su auditorija, gera kūno kalba. O pasitenkinimas atsiranda, kai yra kontaktas su auditorija, kai žinai, ką kalbi, kai pasirenki sau patogų tempą. Vienas kitą įtakoja ir gerina pristatymą.
Įsijausk ir susitapatink su kalba
Pagrindinė rekomendacija mokantis viešai kalbėti. Pajausk laisvumą ir giliai suprask tavo kalbos naudą publikai. Įsijausk į viešą kalbą, susitapatink su mintimis ir žodžiais. Gyvenk ir kvėpuok savo kalba. Kai kalbėsi nuoširdžiai, iš širdies ir su entuziazmu – auditorija tai supras ir pajaus.
Logika viešame kalbėjime sudaro šimtus kartų mažesnę dalį, nei mes įsivaizduojame, o emocijos tiek pat kartų neįvertinamos.
Štai pvz visiškai iš kitos srities. Pažiūrėk šį video ir pagalvok.
- Ar turėjo įtakos komisijos sprendimui dalyvių reakcija pasibaigus šokiui?
- Kas turėjo daugiau įtakos ar taisyklingi judesiai, ar degančios akys?
- Kiek turėjo įtakos priešininkų komandos reakcija?
- Ar vertinimo rezultatams turėjo įtakos salės palaikymas?
Įsijausk ir mėgaukis savo kalba, kaip šie vaikinai savo atliekamu šokiu.
Išlauk, kol pakels ragelį
Esu girdėjęs labai gerą palyginimą. Kada žmogus pradeda kalbėti kai skambina telefonu? Surinkus numerį ar tik tada, kai pakelia ragelį? Kvailas klausimas, taip? Tik kažkodėl 90% oratorių ir pranešėjų pradeda kalbėti publikai dar nepakelus ragelio. Vieša kalba privalo turėti 3 dalis.
- Įžanga – pritraukti auditorijos dėmesį.
- Dėstymas – išsakyti savo mintis.
- Pabaiga – apibendrinti ir sukelti emocijas.
Sugalvokite, kaip pritrauksite publikos dėmesį ir sudominsite auditoriją. Kaip susidraugausite su auditorijoje esančiais klausytojais. Kaip juos įtrauksite į savo kalbą.
Pagrindas – praktika
Pasaulyje yra mažai veiklų, kurios gali pavykti be pasiruošimo. Viešas kalbėjimas, kaip, pavyzdžiui, skambinimas pianinu, reikalauja praktikos ir pasiruošimo.
Ruoškis, praktikuok, įsijausk, mėgaukis ir tavo kalbos bus nuostabiausios.
P.S. Viešo kalbėjimo baimė yra antra iš visų baimių. Klaidingai manoma, kad viešo kalbėjimo baimę aplenkia savo mirtis. Savo mirtis yra garbingoje trečioje vietoje. Pirmoje vietoje yra artimo žmogaus mirties baimė, po jos seka viešo kalbėjimo baimė ir tik tada savo mirtis.
Facebook komentarai: