Skaitydami autobiografijas, kalbėdamiesi su įspūdingų rezultatų pasiekusiais žmonėmis, galime suprasti – jie aiškiai žinojo, ko nori, ir to siekė. Bruce Lee labai aiškiai įsivaizdavo ir buvo aprašęs, kaip atrodys jo kovos menų mokyklos. Einsteinas realiatyvumo teoriją sugalvojo įsivaizduodamas, ką pamatytų, jeigu skristų ant saulės spindulio šviesos greičiu. Walt Disney labai aiškiai įsivaizdavo Disney Land’ą.

Kiekvienas iš mūsų buvo sulaukęs klausimo, kuo būsi, kai užaugsi. Visa tai tik įrodo norimų rezultatų sukūrimą savyje.

Anksčiau jau esu aprašęs pratimą, kurį dažnai įvardina, kaip mano vizitinę kortelę. Daugelis jau žino, kad kalbu apie 100 norų. Šis pratimas yra aprašytas čia. Šį kartą noriu pasidalinti kitu pratimu. Taip pat efektyvų kaip 100 norų.

Šis pratimas vadinasi “Laiškas sau iš ateities”.

Kaip parašyti laišką sau iš ateities?

Įsivaizduok, kad prieš tave visas tavo gyvenimas. Tau po kaire yra tavo vaikystė, centre – dabartinis tavo gyvenimas, o dešinėje – tavo ateitis. Tai lyg laiko linija. Tavo gyvenimo laiko linija. Po kaire yra “tu 2005″, centre – “tu 2010″, o dešiniau – pavyzdžiui: “tu 2020″.

Atsistok į tašką “tu 2010″. Pažiūrėk į savo gyvenimą iš “tu 2010″ į “tu 2000″. Koks tu buvai, ką pasiekei? Prisimink maloniausias tavo gyvenimo akimirkas. Dabar nukreipk dėmesį į “tu 2010″. Pagalvok, koks tu esi. Pagalvok, ką pasiekei. Pagalvok apie klausimą “kas aš esu”. Visos šios dalies trukmė apie 5 minutes.

Tada atsistok iš “tu 2010″ į “tu 2020″. Pagalvok, kuo tapai. Ką pasiekei. Koks tu esi 2020 metais. Kuo tu skiriesi nuo praeities, t.y. nuo “tu 2010″. Pagalvok, kas tau pasisekė šiame kelyje, kas galbūt ne. Pagalvok, kokie žmonės aplink tave. Ką jie tau sako. Kaip tu jautiesi su jais. Šios dalies trukmė irgi 5 minutės.

Atlikęs tai sėsk ir parašyk iš “tu 2020″ laišką sau į “tu 2010″.  Papasakok kaip tu nugyvenai šiuos 10 metų. Rašyk apie šį 10 metų kelią. Pasidalink įžvalgom. Parašyk rekomendacijas, kurios padės pasiekti norimų rezultatų. Atsakyk į klausimus, kurie rūpėjo einant šį kelią. Pasidalink įspūdžiais iš svarbiausių akimirkų šiame kelyje. Pajausk, kaip jautiesi visą tai pasiekęs. Kaip jautiesi nuėjęs šį kelią. Įvertink, kas buvo vertingiausia, o gal ką nors vertėjo atsisakyti.

Visa tai daryk aplinkoje, kurioje tu esi visiškai ramus. Pasistenk atsiriboti nuo aplinkos ir sutelk dėmėsio fokusą ties savimi. Visas pratimas užima apie 40 minučių. Būsena jį padarius yra nuostabi. Šis pratimas labai padeda atsirinkti veiklas, rasti atsakymus į svarbius klausimus. Jis mažai tinkamas sužinoti, kas laimės pasaulio krepšinio ar futbolo čempionatą, bet puikus būdas kurti savo ateitį.

Šiandien noriu užkabinti vieną svarbią temą. Kaip efektyviai dalyvauti mokymuose? Kaip iš mokymų pasiimti maksimum naudos. Kaip ne gerai praleisti laiką ar pasisemti motyvacijos, o realiai patobulėti.

Jeigu nori realiai tobulėti, o ne ką nors sužinoti – šios taisyklės kaip tik tau. Ne žinoti, o mokėti.

Nemokamų mokymų lankytojas

Yra žmonių grupė, kurių tikslas – ką nors naujo SUŽINOTI ir pasikrauti motyvacijos. Dažnai taip vadinu nemokamų mokymų lankytojus. Kuo daugiau lanko mokymus, tuo mažiau naudos. Viskas jiems yra žinoma. Gali net patys papasakoti. Vienas iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų yra ne tema, ne sritis, kurioje norima tobulėti, o nemokamai. Tema – viskas įdomu.

Dėsnis Nr. 1:

Suprasti, ko tiksliai nori ir sukurti aiškius mokymų lūkesčius.

Lūkesčių turėjimas mums yra kaip padidinimo stiklas, kuris nukreipia mūsų dėmesį. Puikus pavyzdys: panaršyti internete šiaip sau ko nors ieškant. Ir kita pusė: surasti informaciją pavyzdžiui apie Apple iPad. Eidami į parduotuvę apsipirkti, turėdami aiškius lūkesčius, ko norite, palyginkite su apsipirkimu parduotuvėje, kai norite KĄ NORS nusipirkti. Kaip KĄ NORS sužinoti mokymuose. Skirtumas yra?

Dėsnis Nr. 2

Nuolatos galvoti ką panaudosiu, kur, kada ir kaip.

Galvodamas, kur tai gali panaudoti, suprasi, kokia nauda iš pasakyto pavyzdžio. Gali atsirinkti – tai aktualu tau ar ne. Aiškumas, kurį duoda šie atsakymai, mums palengvina grįžus į savo aplinką  taikyti mokymuose įgytas žinias.

Dėsnis Nr. 3

Užsirašyti pagrindines mintis.

Užsirašydami mes užfiksuojame savo galvoje ženkliai geriau nei tik pagalvodami. Net jeigu ir niekada neatsiversite savo užrašų – vistiek bus naudinga, nes jau geriau prisiminate. O kokia vertė jei dar grįši prie savo užrašų?

Dėsnis Nr. 4

Ne kopijuoti veiksmus, o taikyti principus

Mes galime labai siaurai suprasti pavyzdžius, o galime permąstyti, o kur dar tai veikia. Taikyti ne veiksmus, o suvokti principus ir taikyti ženkliai plačiau. Donaldas Trumpas (Donald Trump) susikrovė turtus investuodamas į NT. Visi susikuria idėją, kad norint susikrauti turtus – reikia investuoti į NT. Trumpas susikrovė turtus, nes jį žavi statybos, jis per naktis gali sėdėti prie brėžinių, jį įkvepia statybų kvapas. Taikant principą – veik tai, kas tave veža, o ne kopijuok veiksmus – investuok į NT.

Suraskite principą, suvokite jį, o ne kopijuokite veiksmus.

Dėsnis Nr. 5

Pasidalinti su kitais, ko išmokai

Nori ko nors išmokti? Išmokyk kitus. Mokydami mes puikiai mokomės patys. Mokymas – aukščiausia išmokimo forma. Ko klausia žydų tėvai, grįžusių vaikų iš mokyklos? Ne kaip sekasi, ne kas buvo gero, o Ko išmokai? Taip vaikas moko tėvus, pasakoja išmoktus dalykus ir taip plečia savo suvokimą.

Dėsnis Nr. 6

Galvoti savo pavyzdžius

Dažnai girdime pavyzdžius iš knygų. Naudodami sužinotus pavyzdžius, mes tik atpasakojame, ką išgirdome. Sugalvodami ir atrasdami savo pavyzdžių – mes perteikiame suvokimą. Suvokimas veda link taikymo, žinojimas palieka mus iliuzijų pasaulyje, kad mes protingi. Savo sugalvoti ir atrasti pavyzdžiai padeda plėsti suvokimą.

Dėsnis Nr. 7

Nuolatos klausti

Užduodami klausimus mes gauname atsakymus. Užduodami mums aktualius klausimus, mes gauname mums aktualius atsakymus. Kai turime klausimus, atsakymai mums ženkliai naudingesni. Tai yra labai stiprus ginklas dalyvavimui mokymuose.

Didžiulė blogybė – palikti klausimus sau. Nėra nieko blogiau, kai lieka klausimai dėl baimės pasirodyti kvailam. Prieiti ir užduoti klausimą per pertrauką, po mokymų – štai kas geras sprendimas.

Dalis šių dėsnių tau jau buvo žinomi. Noriu paklausti – ar tuos, kuriuos žinojai – taikai? Visus dėsnius galima suskirstyti į dvi grupes: žinau – nežinau. Visus tuos, kuriuos žinau – suskirstyti taip pat į dvi grupes: taikau – netaikau.  Iš to išplaukia 8, bene dažniausiai ignoruojamas dėsnis.

Dėsnis Nr. 8

Tikslas ne žinoti, o taikyti. Pagalvok, kuo skiriasi šie dalykai. Atrask, ką gali pritaikyti iš to ką žinai.

Esu sugalvojęs daug palinkėjimų ir sveikinimų, bet šiuo atveju noriu pasiimti BMV reklamos mintį. Koks buvo tavo paskutinis pirmas kartas?

Pirmas kartas būna tik vieną kartą? Tokia būna pirma reakcija. Taip? Jeigu labiau įsigilinti, pirmų kartų gali būti daug. Ne kiekvieną kartą kaip pirmą kartą, o vis kitoje veikloje, nuotykyje vis nauji pirmi kartai.

Kai mes buvome maži kiek daug pirmų kartų buvo. Pirmas žodis, pirmas žingsnis. Kiek daug tai suteikė laimės mums ir aplinkiniams. Pirmas bučinys, pirmas automobilis, pirmas kartas užsienyje, pirmas atlyginimas.

Būtent to ir noriu palinkėti visiems. Pažįstamiems, draugams, žmonėms, kurių dar nepažįstu ar tik pažįstu iš matymo. Visiems.

Džiaukites tuom, ką esate pasiekę, prisigalvokite sau naujų, įdomių pirmų kartų ir išgyvenkite juos.

Kolega Andrius Litvinas ir aš kviečiame į mokymus paremtus metodika “Vidinis rangas”. Mokymu tema kaip dominuoti ir kurti vertę. Juk dažnai laimi ne tas, kuris stipriausias, gudriausas ar tuo labiau protingiausias.

Mokymų “Kaip dominuoti” pristatymas.

Patogesniai peržiūrai paspausk kairėje, apačioje esanti “full” mygtuką.

Informacija apie mokymus galite rasti čia – VidinisRangas.LT

Ši įžvalga gimė stebint žmones, kurie atlieka identišką ar panašų darbą.

Žmonių, kurie geriau atlieka darbus, pasitenkinimo rezultatu taškas yra labiau nutolęs. Ką tai reiškia?

Vienam pardavėjui užtenka parduoti už 1000 lt sumą ir jis laimingas. Pasiekė savo pasitenkinimo tašką. Nuo šio taško pastangos yra minimizuojamos. Rezultatai paliekami visiškam atsitiktinumui.

Žmogus piešia paveikslą. Pažiūri į jį, nusprendžia, kad dar trūksta. Įdeda dar papildomai pastangų. Vėl įvertina ir tęsia darbą toliau. Sustoja, kai yra patenkintas rezultatu.

Daugiau gali išmokti tas žmogus, kuris suvokia, kad daug ko nemoka, nei tas, kuris suvokia, kad daug ką moka.

Esant minimaliam pasitenkinimui, pastangos yra maksimalios, o pasitenkimui augant – mažėja pastangos.

Esant minimaliam pasitenkinimui, pastangos yra maksimalios, o pasitenkimui augant - mažėja pastangos.

Taip pat vertinama ne tik per kiekybinę prizmę, bet ir per kokybinę. Ar man patiko, kaip aš dirbau? Jeigu patiko – viskas puiku. Dailininkas, kuriam nepatinka pasigaminta spalva, ją keičia ir sustoja tada, kai pasiekia pasitenkinimo lygį. Taip ir pardavėjas gali tobulinti savo duomenų bazę ar politikas pasirašytą kalbą.

Ramybės taškas pasiekiamas, kai mes esame patenkinti esama padėtimi ir nustojame dėję pastangas. Tai tinka mūsų pajamoms (užtektintai uždirbu ir užteks), sportiniams pasiekimams (pvz. pelnamų taškų skaičiui krepšinyje), sveikatai, mokslams. Tinka visur.

Tiesa, ši įžvalga ne visada yra teisinga. Taip pat kaip ir lietuvių gramatika, ramybės taškas turi labai daug išimčių. Bet nuo to ir viena ir kita vistiek veikia.

Taip yra, kai žmogui patinka jo darbas (aukštas pasitenkinimas) ir jis deda dar daugiau pastangų. Kaip juokaujame, užsikabliuoja ir veikia veikia veikia..

Žmonės kartais kaip tik meta lauk darbą, kai pasitenkinimas juo yra minimalus. Užvaldo abejingumas. Blogai? Na ir kas. Koks skirtumas, kaip aš padarysiu.

Čia paminėjau išimtis, kai žmonės elgiasi priešingai, nei turėtų. Bet tai yra tik išimtys.

Pagalvok, ar esi patenkintas dabartine savo sveikata? Ar laisvai gali užlipti į 8 (o gal tik 3) aukštą? Ar uždirbi tiek kiek nori? Ar tau svarbiems dalykams (hobis, draugai, šeima, norai) skiri pakankamai laiko? Pasigalvok, kur esi užsnūdęs ramybės taške.

Taip pat verta apgalvoti, kuriose srityse pakliūni į ramybės tašką, o ne visada esi jame.

P.S. Pabaigai. Taksistas, radęs piniginę su daug pinigų, paskelbia apie darbo pabaigą. Šiandien jis jau užsidirbo normą.

Tėvystė yra didelis džiaugsmas ir atsakomybė. Labai gerai šią mintį perteikė A. Mamontovas:

“Didžiosios dalies tėvų klaida, kurią esame patyrę ir su savo tėvais, kad jie liepia daryti tai, ką sako, bet nedaryti, kaip jie daro. Toks auklėjimas niekada neduos teigiamų rezultatų. Jeigu tėvas sako, kad rūkyti nesveika, bet pats rūko, tokie žodžiai jo nepasieks“

„Jeigu nori duoti vaikui geriausia, ką gali, turi pats gyventi, kad galėtum pasakyti – daryk taip, kaip aš darau. Tai – vienintelis teisingas kelias. Tą modelį, kurį jie mato vaikystėje, šeimoje, vėliau turi visą gyvenimą. Nuo tavęs priklauso, ar tu leisi tolesnėse kartose plisti apgaulei ar tiesai“

Citatos šaltinis Delfi.lt straipsnis

Asmeninis pavyzdys labai stiprus mokymo, auklėjimo ir tobulėjimo ginklas. Mokymasis, auklėjimas ir tobulėjimas priklauso nuo to, kas aplinkui yra, o ne nuo to, kas sakoma. Auklėjimas turi daug įtakos vaikų ateičiai. Asmeninis pavyzdys gali būti tavo ginklas tobulėjimui.

Šia tema esu rašęs keletą įrašų:

Kaip pakeisti pasaulį? Pakeisk save

Kaip aš per Kalėdas namo važiavau arba kas yra win – win principas?

Kas yra įprotis?

Kai aš buvau jaunas ir laisvas, ir mano vaizduotė nežinojo barjerų, norėjau pakeisti pasaulį.

Kai aš subrendau ir tapau gudresnis, supratau, kad pasaulis nesikeičia. Ir aš susiaurinau savo akiratį ir nusprendžiau pakeisti tik savo šalį. Tačiau tai taip pat atrodė neįmanoma.

Kai ant galvos atsirado žilų plaukų, aš nutariau imtis paskutinio beviltiško bandymo keisti ir tik savo šeimą. Tačiau artimiausių žmonių man, deja, irgi nepavyko pakeisti.

Ir tik dabar, prie mirties slenksčio, aš supratau:

Jeigu aš pakeisčiau save, aš parodyčiau pavyzdį šeimai, o šeima galbūt juo sektu. Įkvėptas šeimos, jų entuziazmo ir drąsos, aš galbūt galėjau pakeisti į geresnę pusę savo šalį.

Ir kas žino, gal taip man pavyktu pakeisti pasaulį?

Apleistas viešas kalbėjimas

Kodėl viešas kalbėjimas Lietuvoje taip vertinamas? Tikriausiai yra dvi priežastys. Pirmoji – oratorystė dažnai priskiriama prie įgimtų, o ne įgijamų savybių. Yra tiesos, kad retorika yra įgimta savybė. Ir visiškas melas ir klaidingas įsitikinimas, kad oratorystės neįmanoma išmokti. Priskiriant retorikos meną prie nieko bendro su mumis neturinčiais mistiniais laikais ir veikėjais. Graikų oratoriai, įžymus politikai ir istoriniai veikėjai.

Antroji priežastis – naudos suvokimas. Dažnai mes turime ribotą įsivaizdavimą, kur yra naudinga gera iškalba. Ar gali išvardinti bent 10 sričių, kur tau naudinga gera iškalba? Mes labai siaurai matome viešo kalbėjimo naudą. Pvz. žmonės, puikiai kalbantys viešai,  geriau veikia stresinėse ir ekstremaliose situacijose. Geriau vadovauja komandoms. Geriau pardavinėja. Geriau sako sveikinimus. Yra daug laisvesni. Ir tai tik maža dalis.

Gebėjimas viešai kalbėti – labiau lavinamas, nei ugdomas

Pradėkim. Pagrindinis dalykas – gebėjimas viešai kalbėti yra lavinamas ir ugdomas. Žmogus, kuris mano, kad to išmokti neįmanoma, tik apriboja save ir uždaro duris tobulėjimo kelyje. Viešas kalbėjimas – viena iš labiausiai tobulėjimui ir lavinimui pasiduodančių sričių.

Gebėjimas kontroliuoti baimę, mokėjimas pasiruošti kalbai, įtraukti publiką į pristatymą – tai tik maža dalis ko galima išmokti.

Čia yra įdomus uždaras ratas. Gera savijauta ir pasitenkinimas kalbant prieš auditoriją, suteikia visas reikiamas savybes, reikalingas viešai kalbėti. Kai kalbi su pasitenkinimu, atsiranda geras tempas, kontaktas su auditorija, gera kūno kalba. O pasitenkinimas atsiranda, kai yra kontaktas su auditorija, kai žinai, ką kalbi, kai pasirenki sau patogų tempą. Vienas kitą įtakoja ir gerina pristatymą.

Įsijausk ir susitapatink su kalba

Pagrindinė rekomendacija mokantis viešai kalbėti. Pajausk laisvumą ir giliai suprask tavo kalbos naudą publikai. Įsijausk į viešą kalbą, susitapatink su mintimis ir žodžiais. Gyvenk ir kvėpuok savo kalba. Kai kalbėsi nuoširdžiai, iš širdies ir su entuziazmu – auditorija tai supras ir pajaus.

Logika viešame kalbėjime sudaro šimtus kartų mažesnę dalį, nei mes įsivaizduojame, o emocijos tiek pat kartų neįvertinamos.

Štai pvz visiškai iš kitos srities. Pažiūrėk šį video ir pagalvok.

• Ar turėjo įtakos komisijos sprendimui dalyvių reakcija pasibaigus šokiui?
• Kas turėjo daugiau įtakos ar taisyklingi judesiai, ar degančios akys?
• Kiek turėjo įtakos priešininkų komandos reakcija?
• Ar vertinimo rezultatams turėjo įtakos salės palaikymas?

Įsijausk ir mėgaukis savo kalba, kaip šie vaikinai savo atliekamu šokiu.

Išlauk, kol pakels ragelį

Esu girdėjęs labai gerą palyginimą. Kada žmogus pradeda kalbėti kai skambina telefonu? Surinkus numerį ar tik tada, kai pakelia ragelį? Kvailas klausimas, taip? Tik kažkodėl 90% oratorių ir pranešėjų pradeda kalbėti publikai dar nepakelus ragelio. Vieša kalba privalo turėti 3 dalis.

• Įžanga – pritraukti auditorijos dėmesį.
• Dėstymas – išsakyti savo mintis.
• Pabaiga – apibendrinti ir sukelti emocijas.

Sugalvokite, kaip pritrauksite publikos dėmesį ir sudominsite auditoriją. Kaip susidraugausite su auditorijoje esančiais klausytojais. Kaip juos įtrauksite į savo kalbą.

Pagrindas – praktika

Pasaulyje yra mažai veiklų, kurios gali pavykti be pasiruošimo. Viešas kalbėjimas, kaip, pavyzdžiui, skambinimas pianinu, reikalauja praktikos ir pasiruošimo.

Ruoškis, praktikuok, įsijausk, mėgaukis ir tavo kalbos bus nuostabiausios.

P.S. Viešo kalbėjimo baimė yra antra iš visų baimių. Klaidingai manoma, kad viešo kalbėjimo baimę aplenkia savo mirtis. Savo mirtis yra garbingoje trečioje vietoje. Pirmoje vietoje yra artimo žmogaus mirties baimė, po jos seka viešo kalbėjimo baimė ir tik tada savo mirtis.

Apie ką šis filmas? Apie žmogų, kuris gyveno laive ir plaukiojo tarp dviejų žemynų. Iš Amerikos į Europą. Žmogus, kuris matė pasaulį tik iš laivo.

Nors veikėjo gyvenimas sukosi mažame plote (laive), jo vidinis pasaulis buvo labai didelis. Pasaulis priklauso nuo rėmų, pro kuriuos mes žiūrime į pasaulį. Tai, ką mes matome, priklauso nuo to, mūsų rėmai maži ar dideli.

Filmą “Legenda apie pianistą” žiūrėjau daug kartų. Kas kartą rasdavau naujų dalykų, kurių galėjau pasimokyti. Beje, veikėjo vardas… 1900 – asis. Nuostabi scena kai jis (1900 – asis) kovoja su L. Armstrongu – Jazz’o karaliumi. 1900 būdai parodyti savo stipriąsias puses yra nuostabūs. Jo gebėjimas būti savo vidiniame pasaulyje ir žavėtis tuo, kas jam patinka, mokėti, kada reikia, atsiriboti nuo publikos, yra super.

Labai vertinu, kai žmonės moka būti laisvi. Laisvi nuo aplinkinių nuomonių, nuo išorinių stereotipų, taisyklių ir scenarijų. 1900 – puikus pavyzdys kaip būti savimi. Kitaip vadinama vidinė laisvė.

Kodėl rašau būtent dabar apie šį filmą? Lietuvos ryto televizija balandžio 25 d.  (šeštadienis) 21:30 rodo būtent jį.

Režisierius – Giuseppe Tornatore

Pagrindinį vaidmenį atlieka – Tim Roth

Filmo pavadinimas. Legenda apie 1900 (ąjį) (Legend of 1900).

Rekomenduoju.

P.S. šis filmas mano DVD kolekcijoje užima garbingą vietą.

Pasiteisinimai labai dažni kasdieniniame gyvenime.

Pastaruoju metu pasaulį matau per dvi prizmes. Naudos ir žalos. T.y. kiekvienas veiksmas turi dvi puses. Naudos ir žalos. Viskas priklauso nuo tikslų ir norimų rezultatų. Dar vaikystėje tėvas įvairiais pavyzdžiais įrodė, kad viskas, kas žemėje sukurta, yra reikalinga.

Pavyzdžiui: žmonių taip keikiami uodai ir uodės yra būtinos žemėje kaip maistas daliai gyvūnų ir paukščių. Mirtis, kurios taip bijo žmonija, – būtinas planetos gyventojų kiekiui balansuoti. Taip pat mums visiems puikiai pažįstamas dalykas – be alkio nežinotume koks skanus yra maistas. Taip?

Grįžtant prie pasiteisinimų. Pasiteisinimus mes linkę priskirti prie blogų dalykų. Nors kiekvienas juos naudojame ir suprantame, kad pasiteisinimai yra blogis. Visiškai sutinku – pasiteisinimai atneša žmonėms daug žalos ir net sugadina daug gyvenimų. Tuo labiau, dažnai pasitaiko agresyvūs pasiteisinimai.

Visgi. Noriu, kad mes suprastume viena tiesą. Pasiteisinimai daro labai gera dalyką. Jie mus gina nuo pačių mūsų.

Kaip rašiau savo Twitter įrašuose:

Pasiteisinimai padeda asmenybei stiprėti. Nors asmenybės stiprumas pasireiškia pasiteisinimų įveikimu.

Ar svarbus žmogui pasitikėjimas savimi? Taip, netgi labai labai. Pasiteisinimai padeda mums išlikti stipriais. Paaiškinti, kad mes negalėjome čia nieko padaryti. Žinokite, kada pasiteisinimai padeda, o kada trukdo. Noriu pabrėžti ir užakcentuoti. Pasiteisinimai naudingi labai retais ir išimtiniais atvejais. Naudoti gali juos tik labai gerai suvokiant, kas yra kas. Straipsnis ar įrašas, kaip naudoti pasiteisinimus, manau dar atsiras mano darbuose.

Dabar noriu tik priminti. Pastangas, kurias suteikiame pasiteisinimų generavimui, skirkime galimybių ir sprendimų paieškai. Ir svarbiausia – paverskime juos veiksmais.

Rekomenduoju paskaityti mano seną įrašą apie  pasiteisinimus, pavadinimu “aplinka kalta”