Šiandien noriu parašyti apie pasitenkinimo įtaką pastangom. Kur yra mūsų ramybės taškas? Kaip naudoti šią įžvalgą praktikoje ir kokia jos nauda?
Ši įžvalga gimė stebint žmones, kurie atlieka identišką ar panašų darbą.
Žmonių, kurie geriau atlieka darbus, pasitenkinimo rezultatu taškas yra labiau nutolęs. Ką tai reiškia?
Vienam pardavėjui užtenka parduoti už 1000 lt sumą ir jis laimingas. Pasiekė savo pasitenkinimo tašką. Nuo šio taško pastangos yra minimizuojamos. Rezultatai paliekami visiškam atsitiktinumui.
Žmogus piešia paveikslą. Pažiūri į jį, nusprendžia, kad dar trūksta. Įdeda dar papildomai pastangų. Vėl įvertina ir tęsia darbą toliau. Sustoja, kai yra patenkintas rezultatu.
Daugiau gali išmokti tas žmogus, kuris suvokia, kad daug ko nemoka, nei tas, kuris suvokia, kad daug ką moka.
Esant minimaliam pasitenkinimui, pastangos yra maksimalios, o pasitenkimui augant – mažėja pastangos.
Esant minimaliam pasitenkinimui, pastangos yra maksimalios, o pasitenkimui augant - mažėja pastangos.
Taip pat vertinama ne tik per kiekybinę prizmę, bet ir per kokybinę. Ar man patiko, kaip aš dirbau? Jeigu patiko – viskas puiku. Dailininkas, kuriam nepatinka pasigaminta spalva, ją keičia ir sustoja tada, kai pasiekia pasitenkinimo lygį. Taip ir pardavėjas gali tobulinti savo duomenų bazę ar politikas pasirašytą kalbą.
Ramybės taškas pasiekiamas, kai mes esame patenkinti esama padėtimi ir nustojame dėję pastangas. Tai tinka mūsų pajamoms (užtektintai uždirbu ir užteks), sportiniams pasiekimams (pvz. pelnamų taškų skaičiui krepšinyje), sveikatai, mokslams. Tinka visur.
Tiesa, ši įžvalga ne visada yra teisinga. Taip pat kaip ir lietuvių gramatika, ramybės taškas turi labai daug išimčių. Bet nuo to ir viena ir kita vistiek veikia.
Taip yra, kai žmogui patinka jo darbas (aukštas pasitenkinimas) ir jis deda dar daugiau pastangų. Kaip juokaujame, užsikabliuoja ir veikia veikia veikia..
Žmonės kartais kaip tik meta lauk darbą, kai pasitenkinimas juo yra minimalus. Užvaldo abejingumas. Blogai? Na ir kas. Koks skirtumas, kaip aš padarysiu.
Čia paminėjau išimtis, kai žmonės elgiasi priešingai, nei turėtų. Bet tai yra tik išimtys.
Pagalvok, ar esi patenkintas dabartine savo sveikata? Ar laisvai gali užlipti į 8 (o gal tik 3) aukštą? Ar uždirbi tiek kiek nori? Ar tau svarbiems dalykams (hobis, draugai, šeima, norai) skiri pakankamai laiko? Pasigalvok, kur esi užsnūdęs ramybės taške.
Taip pat verta apgalvoti, kuriose srityse pakliūni į ramybės tašką, o ne visada esi jame.
P.S. Pabaigai. Taksistas, radęs piniginę su daug pinigų, paskelbia apie darbo pabaigą. Šiandien jis jau užsidirbo normą.