Tėvystė yra didelis džiaugsmas ir atsakomybė. Labai gerai šią mintį perteikė A. Mamontovas:

“Didžiosios dalies tėvų klaida, kurią esame patyrę ir su savo tėvais, kad jie liepia daryti tai, ką sako, bet nedaryti, kaip jie daro. Toks auklėjimas niekada neduos teigiamų rezultatų. Jeigu tėvas sako, kad rūkyti nesveika, bet pats rūko, tokie žodžiai jo nepasieks“

„Jeigu nori duoti vaikui geriausia, ką gali, turi pats gyventi, kad galėtum pasakyti – daryk taip, kaip aš darau. Tai – vienintelis teisingas kelias. Tą modelį, kurį jie mato vaikystėje, šeimoje, vėliau turi visą gyvenimą. Nuo tavęs priklauso, ar tu leisi tolesnėse kartose plisti apgaulei ar tiesai“

Citatos šaltinis Delfi.lt straipsnis

Asmeninis pavyzdys labai stiprus mokymo, auklėjimo ir tobulėjimo ginklas. Mokymasis, auklėjimas ir tobulėjimas priklauso nuo to, kas aplinkui yra, o ne nuo to, kas sakoma. Auklėjimas turi daug įtakos vaikų ateičiai. Asmeninis pavyzdys gali būti tavo ginklas tobulėjimui.

Šia tema esu rašęs keletą įrašų:

Kaip pakeisti pasaulį? Pakeisk save

Kaip aš per Kalėdas namo važiavau arba kas yra win – win principas?

Kas yra įprotis?

Kai aš buvau jaunas ir laisvas, ir mano vaizduotė nežinojo barjerų, norėjau pakeisti pasaulį.

Kai aš subrendau ir tapau gudresnis, supratau, kad pasaulis nesikeičia. Ir aš susiaurinau savo akiratį ir nusprendžiau pakeisti tik savo šalį. Tačiau tai taip pat atrodė neįmanoma.

Kai ant galvos atsirado žilų plaukų, aš nutariau imtis paskutinio beviltiško bandymo keisti ir tik savo šeimą. Tačiau artimiausių žmonių man, deja, irgi nepavyko pakeisti.

Ir tik dabar, prie mirties slenksčio, aš supratau:

Jeigu aš pakeisčiau save, aš parodyčiau pavyzdį šeimai, o šeima galbūt juo sektu. Įkvėptas šeimos, jų entuziazmo ir drąsos, aš galbūt galėjau pakeisti į geresnę pusę savo šalį.

Ir kas žino, gal taip man pavyktu pakeisti pasaulį?

Google paieškoje įvedus “įprotis” didžioji dalis pateikiamų puslapių yra apie žalingus ir neigiamus įpročius.

Su neigiamais įpročiais viskas aišku. O kas yra teigiami arba geri įpročiai? Sveikas rūkymas? Absurdas, tokio rūkymo nėra. Kas gi tada? Apskritai, kas yra įpročiai?

O kas yra įprotis?

Kas galingas? Tas, kuris gali įveikti savo durnus įpročius.

Bendjamin Franklin

Mokslinis apibrėžimas

Žmogaus veiklos ir ugdymo procese susiformavęs polinkis atlikti tam tikrą veiksmą. Gali tapti poreikiu, skatinančių žmogų vienaip ar kitaip elgtis. Susidaro nuolat kartojant išmoktą veiksmą. Įpročiui susidaryti svarbu, kad atliekamas veiksmas turėtų teigiamą emocinį poveikį – keltų gerą fiz. savijautą ir teiktų emocinį pasitenkinimą. Kitaip nei įgūdis, įprotis yra reikmė atlikti veiksmą ir tam tikromis sąlygomis dažn. realizuojamas. Pagal veiklos sritis skiriami elgesio, mokymosi, darbo, buitiniai ir kiti įpročiai. Gali būti naudingi arba žalingi. Daugelis įpročių susidaro vaikystėje, dažniausiai mėgdžiojant suaugusiuosius. Visuotinė lietuvių enciklopėdija. VIII, psl. 206

Kokie būna įpročiai?

• Geri įpročiai;
• Blogi įpročiai;
• Neutralūs (nesvarbūs) įpročiai.

Mano suvokimas

Įprotis – tai veiksmas, kurį norime nuolat atlikti, panaudojant minimaliai asmeninių pastangų ir maksimaliai aplinkos įtaką ir vidinius (pasąmoninus) resursus.

Koks gali būti veiksmas?

Anksti keltis, planuotis darbus iš vakaro arba ryte, mankštintis ryte, saugiai vairuoti, užbaigti darbus, sveikai maitintis, rašyti blogą ar bet koks kitas norimas veiksmas.

Minimaliai asmeninių pastangų?

Įprotis – veiksmas, kurį atliekame pasąmoningai, dažniausiai to nesuvokdami. Pvz. Išeinant iš namų užrakinti duris. Tikriausiai buvo nuotykių, kai nepamenate užrakinote duris ar ne. Susiformavo įprotis, kurį atliekate net nesuvokdami – automatiškai. Taip pat galime išsiugdyti ir kitus įpročius, kad pasirinkti norimi veiksmai būtų paprasti ir nesukeltų daug skausmo ir nepatogumo.

Maksmaliai aplinkos įtakos?

Ar teko pastebėti, mokykloje buvo lengviau spręsti pratimus, nei namuose. Arba ruošti namų darbus? Namuose visiškai nesidirba, nors darbe šiam darbui užtenka kelių minučių ir minimalių pastangų. (Gal kam nors atvirkščiai). Gamtoje žymiai lengviau atsipalaiduoti, nei darbo vietoje.

Kame tokio elgesio paslaptis? Aplinka turi mums didžiulę įtaką. Įpročiai, labai dažnai “prisiriša” prie aplinkos (namai, darbo vieta, automobilis ir t.t.). Psichologijoje toks veiksmas vadinamas “inkaru”.

Kokia įpročių nauda?

Išsiugdžius gerus įpročius nuo pat vaikystės yra geriau gyventi. Kad ir paprasti buitiniai įpročiai. Nuo higienos iki maitinimosi. Tiems, kam sunku atsikelti ryte – geras įprotis – anksti keltis. Nuolat atliekant tam tikrus veiksmus yra formuojamas įprotis. Veiksmas tapęs įpročiu nereikalauja iš mūsų tiek daug pastangų iki tol, kol jį formavome. Teisingi ir geri įpročiai padeda mums pasiekti geresnių rezultatų, gyventi geriau.

Kaip formuoti, ugdyti įpročius?

Įprotis yra įprotis, pro langą jo neišmesi, įprotį reikia žingsnis po žingsnio išvilioti iš namų.

Markas Tvenas

Sprendimas.

Priimkite sprendimą, kad nuo šiol norite keisti situaciją ir ugdyti įprotį.

Jokių išimčių

Tvirtai laikykitės užsibrėžto tikslo. Jeigu nusprendėt ugdyti įprotį, nedarykite išimčių. Viena pertraukėle apsunkins visą darbą. Svarbu yra persilaužti ir įgauti pagreitį.

Praneškite kitiems

Papasakokite kitiems, kad nusprendėte formuoti įprotį. Pasakodami dar kartą pakartosite tai sau ir būsite atsakingi prieš kitus žmones.

Įsivaizduokite

Aiškiai įsivaizduokite procesą. Jeigu nutarėte anksti keltis – įsivaizduokite kaip anksti atsikelsite ir ką veiksite. Žinokite pirmus tris žingsnius. Taip pat aiškiai įsivaizduokite to naudą. Kas pasikeis kai išsiugdysite įprotį?

21 diena

Sakoma, kad išsiugdyti įprotį užtenka 21 dieną nuolatos atlikinėti pasirinktą veiksmą, kad jis taptų įpročiu. 21 diena ir jus turite tai, ko norite. Kai kuriems įpročiams reikia mažiau, o kai kuriems įpročiams reikia daugiau laiko.

Malonumas

Svarbiausias punktas. MALONUMAS!

Asmeninis pavyzdys: pastaruoju metu visiems pasakoju istoriją apie savo naują dantų šepetėlį. Dantis valome visi, nors kartais pasitaiko išimčių. Bent kelis kartus per mėnesį. Nuovargis ir pan. Pats, dantis valausi nuolat rytais (be išimčių), o vakarais, ypatingai jei vėlai grįžtu pavargęs ir matau tik lovą – iškarto į ją ir krentu.

Viskas pasikeitė kai nusipirkau naują dantų šepetėlį. Jis man pasirodė kitoks. Didelis, malonus, patogus ir t.t. Pradėjau ypatingai mėgautis, jis man labai patiko Nuo tol, kai turiu naują dantų šepetėlį – visada su malonumu išsivalau dantis. Be jokių išimčių

Malonumas suteikia papildomą energiją ir entuziazmą. Entuziazmas padeda formuoti ir ugdyti naujus įpročius.

Patikrinta, tai veikia.

p.s. lengviau ne atsisakyti, o pakeisti įprotį. Pvz. vietoj rūkymo, valgyti saldainius.

Rekomenduoju paskaityti:

Bernardinai.lt straipsnis apie įpročius. Geras straipsnis, su gerai patarimais.

Straipnis “kaip įveikti įprotį atidėlioti viską vėlesniam laikui” (anglų kalba)

Straipsnis “kaip įveikti įprotį atidėlioti viską vėlesniam laikui” (rusų kalba)

Įpročio galia – geras straipsnis. (rusų kalba)

Analogiškas straipsnis anglų kalba

Gilles Villeneuve bandymų metu darydavo klaidą po klaidos, bet lenktynėse pasirodydavo puikiai. Štai citata iš straipsnio.

“Gilles ir toliau naudojo savo „ribų suradimo strategiją” – kiekvienoje naujoje trasoje apsisukdamas begalę kartų tam, kad suprasti kokiu greičiu įveikti kiekvieną trasos vingį ar posūkį.”

Galbūt tai vertingas požiūris? Yra metas klysti, liaudiškai kalbant – “užlipti ant grėblių”, o yra metas tą pamoką pritaikyti ir laimėti.

Gyvenime mes visi klystame, tik vieni klaidą priimame kaip juodą dėmę, o antri – kaip didžiulę patirtį.

Prie šio straipsnio dar sugrįšiu keletą kartų, jame daug išmintingų minčių, kurias verta integruoti į mūsų mąstymą.

Visą straipsnį rekomenduoju perskaityti štai čia. Žmogus vardu Gilles.

straipsnio citata ir nuotraukos iš www.f-1.lt svetainės.

Prekybos centruose jau seniai prasidėjo Šv. Kalėdos. Kaip pajuokavo pažįstamas – braškes nuskiname ir jau Kalėdos. Artėjančių Šv. Kalėdų proga noriu papasakoti vieną nutikimą, kuris įvyko prieš 3-4 metus.

Pikti žmonės autobusų stotyje

Kūčių vakaras, apie 16 valanda. Autobusų stotis. Stoviu eilėje. Didžiulėje eilėje. Priėjęs prie kasos, prašau bilieto į artimiausią reisą (už 20 min). Pardavėja pasijuokė ir atsakė:

- “Į artimiausią? Bilietų į Visaginą (ten keliavau pas tėvą) visai nėra. Eik pas vairuotoją, gal pavyks nusipirkti.”

Keliauju link autobuso, o ten minios žmonių. Supratau, kad prie maniškio darosi tas pats. Žmonės stumdosi, pykstasi, ginčijasi, keikia autobusų stotį ir vairuotojus, o dėl laisvos vietos pasiruošę vienas kitam gerklę perkąsti. Paklausinėjau žmonių, kokia situacija, kiek žmonių, kiek vietų. Supratau, kad galimybių čia mažai. Norinčių važiuoti daug, o vežančių žymiai mažiau.

Stabtelėjau šone, pamąsčiau. Kai ką sumąstęs, nutariau veikti.

Uždavinys

Situacija: daug norinčių keliauti žmonių, mažai vietų autobuse. Žmonės žūtbūt linkę pasiekti namus. Šventinis vakaras, visi jį nori praleisti su artimaisiais. Vairuotojai taip pat.

Kliūtis – daug norinčių važiuoti namo.

Klausimas – kaip kliūtis gali būti privalumas?

Sumanymas!

Sumanymas: surasti kitątautį vairuotoją, kuris gali nuvežti žmones į Visaginą.

Keliauju pas Vilniaus vietinių autobusiukų vairuotojus. Ieškau, kas nori užsidirbti pinigų. Po ilgų bendravimų atsirado vienas, sutinkantis nuvežti už 400 litų į Visaginą.

Tada keliauju į tą pačią autobusų stotį, kur žmonės vis dar stumdosi ir pykstasi. Kai paklausiau, kas nori važiuoti, supratau, kad čia ne tik sau kelionę apsirūpinau, o dar ir pinigų galėjau uždirbti. Autobusiuko vietos buvo užpildytos akimirksniu. Dar ir daugiau norinčių liko. Pakeleiviai man su malonumu apmokėjo kelionę ir visi iškeliavome į Visaginą.

Win – win

Autobuso vairuotojas patenkintas, nes gavo 400 litų. Žmonės laimingi, nes važiuoja namo. Aš laimingas, nes nereikėjo nei stumdytis, nei pyktis. Pats keliauju namo, o dar ir kitiems padėjau.

Istorijos esmė:

Šiuo pasakojimu noriu parodyti, koks skirtumas tarp “laimi tu – laimiu aš” mąstymo ir “laimiu aš – pralaimi tu” mąstymo.

Žmonės, laukiantys autobuso, mąstė “laimiu aš – pralaimi tu” rėmuose ir tai jiems kenkė. Jie įsivaizdavo, kad gali patekti į autobusą tik tada, jei kiti nepateks. Minties padėti kitiems nuvažiuoti nebuvo. Jie šią mintį priskyrė prie pralaimėjimo – jų tai visiškai neviliojo.

Visa švietimo sistema, pasaulinė kultūra, aplinka formuoja “laimiu aš – pralaimi tu” mąstymo rėmus. Ypatingai tai atsispindi sporte. Todėl taip dažnai sunku mums mąstyti pagal “laimiu aš – laimi tu” principą. Dažnai yra manoma, kad versle, gyvenime nugalėsi tik tada, kai mąstysi “laimiu aš – pralaimi tu”. Visgi įsigilinus labiau į sėkmingas istorijas, mes įsitikinsime, kad “laimi tu – laimiu aš” yra žymiai efektyvesnis mąstymo būdas.

P.S. Apie win – win principą daugiau rašo S. Covey. “7 sėkmingų žmonių gyvenimo įpročiai”